Šios žuvies tėvynė – Mažoji Azija ir pietų slavų kraštai. Laukiniai karpiai vadinami sazanais.

Spalva nevienoda: nugara rudai žalsva ar tamsiai žalia, šonai rudai sidabriniai, pilvas šviesus. Laukinių karpių – sazanų – kūnas ištįsęs, storas, nugaros pelekas labai ilgas, prie žiočių yra viena pora trumpesnių ir viena pora ilgesnių mėsingų ūselių.Sazano galva didelė, žiomenys apatiniai, lūpos storos ir mėsingos. Žvynai dideli. Nugaros ir pauodegio pelekų pirmieji spinduliai kieti, aštriais pjūkliškais kraštais.

Sazanai paplitę Viduržemio, Juodosios, Kaspijos ir Aralo jūrų baseinuose (čia gyvena europinis porūšis) bei Rytų Azijoje nuo Amūro baseino iki Birmos (azijinio sazano porūšiai). Introdukuotas daugelyje Eurazijos gėlųjų vandenų, nors gali gyventi ir apysūriuose vandenyse. Užauga iki 1,2-1,5 m ilgio ir 45 kg svorio. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma apie didesnius sazanus, minimi 55kg, 68 kg sazanai. Gyvena apie 30 metų.

Sazanai į Lietuvą iš Ukrainos ir Rusijos atvežti po Antrojo pasaulinio karo ir įleisti į kai kuriuos žuvininkystės ūkių tvenkinius, ežerus ir upes.

Žvejai meškeriojantys Nemune, aukščiau Kauno marių teigia yra sugavę sazanų. Ichtiologai kol kas netvirtina, kad tai tikrieji sazanai, nes tai gali būti hibridai.

Sazanai Subręsta 3 – 5 metų amžiaus, neršia porcijomis ant augalų arba užlietų pievų augalų, kai vandens temperatūra yra aukštesnė nei + 15 laipsnių. Embrionai vystosi 3 – 5 paras. Mailius minta zooplanktonu, paaugęs zoobentosu, augmenija, žuvų mailiumi. Sazanų patinai auga lėčiau nei patelės.

Karpis

Nuo laukinių sazanų kultūriniai karpiai skiriasi tuo, kad turi aukštesnį liemenį ir kitokia jų kūno spalva – šonai šviesesni, sidabriškai žalsvi, žvynai stambūs, o ant žiaunų lankelių mažiau spaigliukų.

Karpiai neršia gegužės-birželio mėn., kai vanduo sušyla iki +17-20°C, naudojant hipofizės injekcijas, gali neršti ir žemesnėje temperatūroje.
Karpiai neršia specialiuose tvenkiniuose arba jų ikrai inkubuojami. Tik labai retai išneršia natūraliomis sąlygomis. Vandens telkiniuose daugiausia gyvena žuvivaisos įmonėse išauginti karpiai. Karpių embrionai, kaip ir sazanų, vystosi 3 – 5 paras. Maži minta zooplanktonu, užaugę – zoobentosu, vandens augalija. Tvenkiniuose šeriami kombinuotais pašarais.

Karpiai užauga dideli, nors ne tokie kaip jų protėviai sazanai. Oficialus Lietuvos rekordas 25,60 kg, karpis sugautas 1990 m. Balsupių tvenkinyje Marijampolės rajone. Karpiai gyvena apie 40 metų, nors kai kurie šaltiniai teigia, kad karpiai gali gyventi net 200 metų.

Karpiai mėgsta vandens telkinius, kurie greitai įšyla, tai seklūs ežerai su dumblinu dugnu, užtvankos, ten kur gausu uodo trūklio lervų. Gyvena arti dugno, ežeruose tarp augalų, arba netoli jų,mėgsta uždumblėjusį molėtą dugną, upėse mėgsta ramius užutekius, silpnos srovės vietas, duobes.

Naminiai karpiai – dažnas meškeriotojų laimikis. Ypač stambių karpių, o gal ir tikrų sazanų, sugaunama Kauno mariose.
Karpiai dažnai įveisiami į ežerus ir užtvankas. Įleisti maži karpiukai į natūralius vandenis pamažu sulaukėja.

Į vakarų Europą karpiai atkeliavo per Mažają Aziją irgi iš Juodosios bei Kaspijos jūrų baseinų, kaip ir sazanai. Pirmieji karpius (sazanus) tvenkiniuose ėmė auginti romėnai. Savo dabartini pavadinimą karpiai įgavo Graikijoje. Iš Romėnų imperijos karpiai paplito po visą Europą. Vėliau ir kituose žemynuose. Pavyzdžiui Australijoje karpiai taip išplito, kad baigia išstumti vietines žuvis. Dabar Australijos įstatymai numato baudą, jei pagautas karpis paleidžiamas atgal į vandenį.

Lietuvos vandenyse karpų bumo nėra. Lietuvoje nepalankios klimatinės salygos karpiams auginti. Pirmieji naminiai karpiia į Lietuvą atvežti XVI amžiuje. Dabar pas mus auginami žvynuotieji karpiai (visas kūnas padengtas žvynais), eiliažvyniai (žvynai išsidėstę trimis eilėmis:ant nugaros, šoninės linijos ir su pertrūkiais ant pilvo), veidrodiniai (po kelis žvynus turi prie nugarinio, uodegos, pilvo ir analinio pelekų pagrindų) ir pilkieji karpiai (žvynų eilė ant nugaros, po kelis žvynus prie žiaunadangčių, pilvo, analinio ir uodegos pelekų pagrindų).

Mityba

Karpiai dažniausiai maitinasi gyliuose iki 3 m, t.y. ten, kur daugiausiai maisto. Tai įlankos su gausia augmenija, palengva gilėjantys šlaitai. Karpiai geriausiai kimba kai vendens temperatūra įšyla iki +20 …+ 29 laipsnių. Sulaukėjusiems karpiams, gyvenantiems natūraliuose vandenyse tenka prisitaikyti prie tokių gyvenimo salygų, kokios yra. Faktai byloja, kad karpiai kimba ir vėlyvą rudenį ir pasitaiko, jog užkimba žiemą, kai vandens temperatūra po ledu būna + 4…+ 6 laipsniai.

Dienimis karpiai maisto ieško gilesnėse vietose, toliau nuo kranto. Maisto ieško rausdami dugną. Didieji karpiai vidurdienį dažniausiai nesimaitina, o tūno kur įlindę, maitinasi pavakariais iki tamsos. Vėjuotą dieną kai negiliuose vandenyse išjudinami visi vandens sluoksniai, karpiai maitinasi visame plote, ypač telkinio pusėje į kurią plaka bangos. Kai kuriuose vandens telkiniuose, ypač nedideliuose, karpiai maitinasi per visą naktį.

Žvejyba

Sazanas, kaip ir karpis, pakliuvęs ant kabliuko, įnirtingai priešinasi ir stengiasi nerti į dugną, lįsti į savo slėptuvę, negalėdamas pabėgti jis stengiasi verstis per galvą, tada savo aštriu nugariniu peleku neretai nupjauna valą.

Žvejojant karpius ir sazanus masalui naudojami tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės masalai: musės lervos, uodo trūklio lervos, sliekai, virtos bulvės, šutinti ir koncervuoti kukurūzai, kviečiai, žirniai, kombinuoti pašarai, tešla, baltyminiai kukuliai, makaronai ir kt.

Literatūra
R. Adamonis Žūklė plūdine meškere. Vilnius: “Alma littera”. 2003